Šunų odos ligos ir gydymas

Šunų odos ligos ir gydymas

Nuolatinis šuns kasymasis ar laižymasis gali būti itin erzinantis. Jei tai vyksta nuolat – atkreipkite dėmesį į savo augintinų – galbūt jį užpuolė šunų odos ligos. Jos yra itin įvairios – pradedant alergija ir baigiant parazitais. Norėdami padėti savo augintiniui visų pirma turite atpažinti ligas. Žemiau pateikiame dažniausiai pasitaikančių šunų odos ligų požymius ir gydymo būdus.

Dermatitas

Šunys, kaip ir žmonės, gali būti alergiški pašarui, prausimo priemonėms, o taip pat aplinkos veiksniams (pvz. žiedadulkėms ar  vabzdžių įgėlimams). Alerginį dermatitą turintis šuo gali nuolat kasytis, jų oda parausti, atsirasti išbėrimų. Šunų dermatito gydymas galimas kortikosteroidais arba kitomis medicininėmis priemonėmis. Tačiau norint jį visai panaikinti reikia identifikuoti ir pašalinti alergenus iš šuns aplinkos. Taip pat išskiriamas ir šlapias dermatitas, kuomet atsiveria šlapiuojančios žaizdos, o prilietus oda atrodo karšta.

Grybelis

Grybelinį susirgimą signalizuoja nuolatinis šuns kasymasis, laižymasis, intensyvus žaislų griaužimas. Oda grybelio pažeistose vietose atrodo sudirginta, matomi spalvos pakitimai, ji niežti. Dažniausiai ši infekcija puola letenas, ausis – vietas, kuriose grybeliui patogu augti. Šios šunų odos ligos dažniausiai gydomos kremais, tačiau kartais gali prireikti tablečių, purškalų ar net specialių vonelių. Kartais šunys šias vietas intensyviai nusilaižo (net iki neužgyjančių žaizdų), tuomet taikomi kartūs tepalai skirti atgrasyti nuo laižymo.

Bakterinis folikulitas

Bakterinė odos liga sukelia skaudžius iškilimus, šašelius. Liga dažniau sėkmingai diagnozuojama trumpakailiams šunims. Ilgaplaukiams šunims ši liga pasireiškia papilkėjusiu, neblizgiu kailiu, intensyviu šėrimusi su pleiskanomis. Jį dažnai lydi ir kitos ligos, pvz. alerginis dermatitas. Gydymas dažniausiai yra geriamais antibiotikais arba antibakteriniu šampūnu, losjonais.

Seborėja

Dėl seborėjos šunų oda tampa itin riebi ir atsiranda blizgios, riebios pleiskanos. Kartai šią ligą lemia genetika, tačiau dažniausiai ji išsivysto dėl negydomos alergijos arba hormoninių pakitimų. Dažniausiai seborėja gydoma šampūnais su įvairiais priedais.

Alopecija (kailio netekimas, išplikimas)

Kiekviena veislė turi jai būdingą sezoninį ir kasdienį šėrimąsi. Tačiau kartais dėl streso, prasto pašaro ar ligos šuo gali netekti daugiau kailio nei įprastai. Reiktų sunerimti, jei šėrimasis užtrunka ilgiau nei savaitę, pastebite išplikusius plotus. Veterinaras įvertins gyvūno būklę ir paskirs gydymą.

Niežai

Šunų nieža yra liga, kurią sukelia niežų erkutės. Jos lengvai plinta tarp šunų ir gali būti perduotos žmonėms, tačiau ant žmogaus kūno ilgai neišgyvena. Pagrindiniai simptomai yra intensyvus kasymasis, kailio netekimas, odos paraudimas. Dažniausiai ši liga pažeidžia snukį, ausis, kojas. Kartais niežai sukelia išplikimą, norą nusidraskyti iki kraujo. Veterinaras paskirs gydymą vaistais arba tepalais įvertinęs gyvūno būklę.

Blusos

Parazitinis organizmas maitinasi šuns krauju, o tai sukelia niežulį, dėl kurio šuo daugiau laižosi arba kasosi. Ant odos galima pamatyti juodų kiaušinėlių ir paraudusių įkandimo vietų. Kartais blusos gali net sukelti anemiją ar didelį kraujo netekimą, susilpninti šuns imunitetą tiek, kad jį užpuls ir kitos ligos. Gydymui skiriami šampūnai, lašai, medikamentai, tačiau juos panaudoti gyvūno kailiui negana. Būtina sutvarkyti ir šuns guolį, išpurkšti kiemą.

Odos augliai

Ant šuns kūno pastebėję keistus gumbus, iškilimus – nedelsiant vykite pas veterinarą. Augliai gali greitai supiktybėti, tapti vėžiniais dariniais. Vienintelis diagnozavimo būdas – biopsija. Jei iškilimas nedidelis – jį galima pašalinti chirurgiškai ir to gali pakakti.

Šuo intensyviai kasosi, laižosi, tačiau nesate tikri, kokia odos liga susirgo jūsų šuo? O gal tai tiesiog nuobodulys? Paskambinkite mums arba parašykite el. paštu ir padėsime pasirinkti gydymą arba

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

error: Content is protected !!