VAKCINACIJA / IDENTIFIKACIJA

VAKCINACIJA
Vakcinuoti galima tik sveikus ir dehelmintizuotus (gavusius vaistus nuo kirminų) prieš 7-10 dienų iki vakcinacijos gyvūnus.

Vakcinuojame nuo šių užkrečiamų ligų:
Šunys:
MARAS; INFEKCINIS HEPATITAS; PARVOVIRUSINIS ENTERITAS; LEPTOSPIROZĖ; PARAGRIPAS; PASIUTLIGĖ. IR T.T
Šuniukai gali būti skiepijami nuo 6 savaičių amžiaus. Yra kelios skirtingos vakcinavimo schemos. Vienu atveju šuniukas skiepijamas 6, 8 ir 12 savaičių amžiaus, kitų atveju 8 ir 12 savaičių. Konkrečią vakcinavimo schemą parenka veterinarijos gydytojas atsižvelgdamas į aplinkybes ir savininko pageidavimus. Suaugę šunys skiepijami kartą metuose kompleksine vakcina nuo infekcinių ligų ir pasiutligės.

Katės:
KAČIŲ INFEKCINIS ENTERITAS (PANLEUKOPENIJA); INFEKCINIS RINOTRACHEITAS; KALICIVIROZĖ; PASIUTLIGĖ. IR T.T
Kačiukai skiepijami 8 ir 12 savaičių amžiaus. Suaugusios katės skiepijamos kartą metuose.

IDENTIFIKACIJA
​Integrinis grandynas (mikročipas) – tai maža, ryžio grūdo dydžio mikroschema, turinti gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Ženklinant naminį gyvūnėlį, integrinis grandynas įterpiamas po oda ir išlieka visam laikui. Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir, jį aktyvavus, ekrane pasirodo unikalus numeris. Gamintojas integrinius grandynus tiekia steriliai supakuotus, paruoštus naudojimui po vieną. Kadangi integrinis grandynas yra labai mažas, po gyvūno oda jis įterpiamas specialia injekcine adata. Mikroschemos įdėjimas prilygsta vakcinacijai, tai nėra baisesnė procedūra nei adatos įdūrimas. Tai, jog gyvūnas turi mikročipą yra naudinga, nes gali padėti pasimetusį gyvūną grąžinti šeimininkams, padeda nubausti neatsakingus šeimininkus ir jiems pritaikyti sankcijas, padeda kontruoliuoti paveldimų ligų plitimą, leidžia kaupti kitą informaciją duomenų bazėje (vakcinacijos statusas, sterilizuotas ar ne, populiacijos apskaita ir pan.), gyvūnų čipavimas yra būtina gyvūno laikymo sąlyga pagal įstatymus (ES tarybos reglamentas Nr.998/2003).

Kačių sterilizacija ir šuns sterilizacija

Kačių sterilizacija, šuns sterilizacija

 

Mūsų mylimi naminiai gyvūnai reikalauja ypatingos priežiūros nuo pat ankstyvų dienų. Svarbu pasirūpinti ne tik gyvūnų gydymu šiems susirgus, bet tuo pačiu tinkamai pasiruošti būsimam rujos laikotarpiui. Veterinarijos klinikoje atliekama kačių sterilizacija, šuns sterilizacija padės išvengti negatyvių rujos veiksnių ir dar labiau pagerins augintinio sveikatą. Sužinokite daugiau apie atliekamas procedūras ir atraskite patyrusius specialistus, kurie patikimai ir profesionaliai pasirūpins Jūsų augintiniais.

 

Viskas, ką svarbu žinoti apie kačių ir šunų sterilizaciją

 

Sterilizacija – tai procedūra, kuriai reikalingas ypatingas kruopštumas ir patyrimas.  Susiruošėte sterilizuoti savo augintinį? Tokiu atveju bus naudinga atsižvelgti į profesionalių, mūsų klinikoje dirbančių specialistų rekomendacijas. 

 

Visų pirma, svarbu atlikti sterilizaciją reikiamame amžiuje. Katinų ir kačių sterilizacija atliekama nuo 6 mėnesių amžiaus. Kalytės, šuns sterilizacija nuo 8-10 mėnesių amžiaus. Sterilizaciją netinka atlikti rujos metu. 12 valandų prieš procedūrą augintiniams neduodama valgyti, o po operacijos skiriama pooperacinė priežiūra, kuria pasirūpina profesionalus veterinaras.

 

Mitai ir realybė

 

Visuomenėje egzistuoja keletas mitų, kurie daugelį sustabdo nuo naminių gyvūnų sterilizacijos, nors sterilizacija suteikia daug naudos tiek aplinkiniams, tiek pačiam gyvūnui. 

 

Dažnas linkęs galvoti, jog kastravimas sukelia gyvūnui psichologinę traumą ir jis nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau toks mąstymas nėra teisingas. Naminiai gyvūnai bet kokiu atveju negyvena laisvėje ir jų gebėjimas daugintis yra gerokai apribotas. Atlikus kastraciją dar ankstyvame amžiuje, gyvūnėliui visiškai nepakenkiama, o jis, nors ir nebeturi gebėjimo daugintis, toliau gyvena įdomų, aktyvų ir visavertį gyvenimą.

 

Atlikti kastraciją yra labai naudinga, o dažnai net būtina norint sukurti ramų ir sveiką augintinio gyvenimą. Kastracija ne tik suteikia naudos šeimininkams, kuriems pavyksta išvengti nemalonių rujos padarinių, tačiau ši procedūra tuo pačiu užtikrina geresnę augintinio sveikatą, padeda išvengti daugelio ligų.

 

Mūsų klinikos specialistai Pašilaičiuose pasirūpins, kad kačių sterilizacija, šuns sterilizacija būtų atlikta taip, jog gyvūnėliai patirtų kaip įmanoma mažiau streso ir viskas įvyktų greitai bei sklandžiai. Pasinaudokite patyrusių specialistų paslaugomis nedidele ir prieinama kaina.

 

ŠUNŲ SKIEPAI

SKIEPAI , KAIP JIE VEIKIA IR KAM REIKALINGI?
Skiepas tai biologinės kilmės preparatas padedantis sužadinti imuninę sistemą prieš tam tikrą ligą. Pagrindinės jos sudedamosios dalys tai antigenai imituojantys tikrą ligos sukėlėją, dažniausiai tai nusilpninti virusai, bakterijų nuolaužos ar patogeninių ląstelių paviršiniai baltymai. Antigenai priverčia imuninę sistemą kurti atsaką prieš norimą ligą, kad veliau patekus tikram ligos sukėlėjui be vargo su juo susidorotų.

KOKIUS SKIEPUS TURĖTŲ GAUTI ŠUNIUKAS?
Šuniukai skiepijami siekiant išvengti lengvai plintančių gyvybei pavojingų ligų. Dažniausiai skiepijama kompleksinėmis vakcinomis, kai suleidus nedidelį vakcinos kiekį formuojasi imunitetas nuo kelių itin pavojingų ligų. Pagrindinės ligos nuo kurių vakcinuojama yra šunų maras, virusinis hepatitas, parvovirusinis enteritas, paragripas, taip pet leptospirozė ir pasiutligė. Papildomai šunis galima vakcinuoti nuo šunidžių kosulio.

Paskiepijus pirmą kartą šuniukui išrašomas vakcinacijos pažymėjimas, kuriame nurodomos vakcinacijos datos ir klijuojamos naudotų vakcinų etiketes. Jose galima iššifruoti nuo ko buvo skiepytas jūsų augintinis pvz.: Nobivac DHPPi + Nobivac Lepto + Nobivac Rabies.

Nobivac – skiepų gamintojo pavadinimas.

D – Distemper virus – šunų maro virusas – lengvai plintanti, mirtina šunų liga, neturinti specifinio gydymo. Pasireiškia stiprus karščiavimas, išskyros iš nosies dažnai kruvinos, apsunkintas kvėpavimas, vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, išsekimuas, hiperkeratoze padų ir nosies srityje.

H – hepatitis – kepenų uždegimas – sukelia 2 giminingi virusai, plinta kontakto būdu. Pasireiškia karščiavimas, apatija, kosulys, apetito stoka, gelta, vėmimas, apatija, pilvo skausmingumas.

Pi – parainfluenza – paragripas – tai viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Pasireiškia kosulio priepuoliais, kartais čiauduliu.

P – canine parvovirus- šunų parvovirusinis enteritas. Pasireiškia apatija, vandeningu dvokiančiu viduriavimu ir vėmimu, kartais su karuju, karščiavimu.

Lepto – leptospirosis – leptospirozė. Pasireiškia labai įvairiais simptomais pradedant apatija ir lengvu karščiavimu, raumenų skausmu, baigiant meningitu ir kraujavimu iš plaučių.

R – Rabies – pasiutligė. Pasireišia karščiavimu, seilėjimusi, agresijos priepuoliais, kordinacijos sutrikimu, samonės praradimu.

KADA TURĖTŲ BŪTI SKIEPIJAMAS ŠUNIUKAS?
Visi gyūnai nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo ir amžiaus turėtų buti vakcinuojami.

Jaunam šuniukui galima taikyti keletą vakcinacijos schemų, priklausomai nuo rizikos užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir nuo jo amžiaus. Jei įsigijote augintinį, kurio amžius 2 ir daugiau mėn. įprastai taikoma 2 vakcinavimų schema. Tokiu atveju šuniukas skiepijamas 9 savaičių amžiaus kompleksine vakcina ir 12 sav. amžiaus revakcinuojamas kompleksine vakcina ir papildomai vakcinuojant nuo pasiutligės.

Jeigu šuniukas tėra 6 savaičių amžiaus, jį rekomenduojama skiepyti 3 kartus siekiant išvengti tokių pavojingų ligų kaip parvovirusinis enteritas ir šunų maras. Tokiu atveju šuniukas skiepijamas 6, 9 ir 12 savaičių amžiaus. Vėliau, kas met turėtų būti atliekama revakcinacija, kuri būtina norint išlaikyti susiformavusį imunitetą.

Nuo pasiutligės galima revakcinuoti ir kas 3m., jeigu šuniukas vakcinuotas Nobivac Rabies vakcina, tačiau kitų virusinių ligų skiepus būtina kartoti kasmet.

VAKCINACIJOS BŪDAI
Vakcina įprastai leidžama po oda, kai kurias vakcinas galima leisti į raumenis. Viršutinių kvėpavimo takų ligų vakcinos gali buti naudojamas aerozolio pavidalu, purškiant per nosį.

KAM SKIEPYTI TAIP DAŽNAI?
Pagrindinė priežastis dažno jaunų gyvūnų skiepijimo- būtinybė užtikrinti stipraus imuniteto susiformavimą organizme. Kol jaunikliai žindo motiną, pagridinis antikūnių* šaltinis yra motinos pienas. Su laiku mažėjant pieno kiekiui silpsta šuniuko imuninė sistema. Čia į pagalbą ateina skiepai. Kadangi pirmuosius porą gyvenimo mėnesių šuniuko imuninė sistema yra silpna ir ir po skiepo susiformavę antikuniai konkuruoja su motininiais, gaunamais iš motinos pieno, būtina šuniuką revakcinuoti kelis kartus.

*Antikūnis – baltymas, organizme neutralizuojantis svetimus pvz bakterijų ir virusų baltymus, imuninės sistemos dalis.

AR SKIEPAI ŠUNIMS GALI SUKELTI KOKIŲ NORS BLOGŲ PADARINIŲ?
Skiepas, kaip ir bet kuris kitas vaistas, gali sukelti nepageidaujamų alerginių reakcijų. Kadangi tai biologiškai aktyvi medžiaga alerginių reakcijų titkimybė gana didelė. Jų būna įvairių nuo lėtų iki greitų ir keliančių pavojų augintinio gyvybei. Lėtos alerginės reakcijos didelio pavojaus nesukelia, šuo gali jaustis mieguistas, sumažėti apetitas, truputį pakilti kūno temperatūra, atsirasti nedidelis tynis ir skausmingumas injekcijos vietoje. Tokie negalavimai dažnai praeina savaime per keletą dienų. Retai pasitaiko ūmesnės reakcijos pasireiškiančios vėmimu, viduriavimu. Pavojingiausios yra greitos alerginės reakcijos, jos vystosi greitai per kelias valandas nuo vakcinacijos atlikimo. Šuo gali pradėti sunkiai kvėpuoti, sutinsta snukis, kartais letenos, tokiu atveju gyvūnas gali uždusti. Pastebėjus tokią reakciją reikia kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytją. Retais atvejais po vakcinacijos gali pasireikšti anafilaksinis šokas, kuris pasireiškia per keliolika minučių. Todėl vakcinaciją turi atlikti tik veterinarijos gydytojas, taip pat esant reikalui ir paskirti gydymą pasireiškus alerginėms reakcijoms.

APSAUGA NUO ERKIŲ

Šuninė ir taiginė erkės paplitusios visame pasaulyje. Gyvena miškuose, soduose, ganyklose. Erkės būna prikibusios ant augalų – ypatingai geros joms gyventi sąlygos aukšta nešienauta žolė. Į žmogaus ar gyvūno kūną erkė įsisiurbia be skausmo, nes erkės seilėse yra nuskausminančiųjų medžiagų.

Lietuvoje erkės aktyviausios balandžio–spalio mėnesiais. Kai nėra sniego, esant saulėtam orui, aktyvios ir žiemos mėnesiais. Erkės platina pavojingas ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą, babeziozę, erlichiozę. Šiomis ligomis gali sirgti ir žmogus, ir šuo.

Dažniausiai pasitaikančios erkių platinamos ligos aprašytos žemiau.

BABEZIOZĖ (PIROPLAZMOZĖ)
Tai liga, kurią lydi hemolitinė anemija. Erkei besimaitinant, ligos sukėlėjas Babesia genties pirmuonis (canis, gibsoni, felis) patenka į šuns organizmą, įsiskverbia į eritrocitus ir juos pažeidžia. Babeziozė gali pasireikšti lengva forma (praeina be jokių simptomų) arba labai sunkia (kartais mirtina).

Ligos eiga priklauso nuo babezijos rūšies ir nuo šuns imuninės sistemos. Pagrindiniai ligos požymiai gali būti tokie: karščiavimas, silpnumas, apatija, šviesios dantenos ir liežuvis, rusva ar ruda šlapimo spalva, gelta (geltonas odos, dantenų atspalvis ir t.t.), padidėję limfiniai mazgai, padidėjusi blužnis. Sunkesniais atvejais gali būti komplikacijų, dėl kurių pažeidžiama dauguma organų: plaučiai, virškinimo traktas, inkstai, nervų sistema. Kartais pasireiškia žaibinė ligos forma, kuri dažniausiai sukelia šoką ar baigiasi mirtimi.

LAIMO LIGA (BORELIOZĖ)
Tai infekcinė liga, kurią sukelia Borrelia burgdorferi. Erkės perneša spirochetą ir besimaitindamos šuns krauju jį užkrečia. Dažniau serga jauni šunys. Vis dėlto, daugelis užsikrėtusių gyvūnų neserga kliniškai, tad šią ligą yra sunku diagnozuoti. Skirtingai nei žmonėms, gyvūnams besiplečiančios raudonos dėmės įkandimo vietoje nebūna. Pagrindiniai požymiai: sustingimas, šlubavimas, patinę sąnariai, apetito trūkumas, karščiavimas, nuovargis. Klinikiniai požymiai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių nuo užsikrėtimo.

ANAPLAZMOZĖ
Anaplazmozės sukėlėjas yra riketsijos Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys (tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų), platinamos kraujasiurbių erkių. Minėtas organizmas patenka į žinduolio kraują, praėjus ilgesniam kaip 24 h kontaktui su erke. Riketsijos „puola“ granuliocitus (leukocitų tipas). Liga gali labai greit pasireikšti (per kelias dienas), būti lėtinės ar subklinikinės formos. Išsivysto požymiai, kurie panašūs į kitas erkių platinamas ligas: karščiavimas, apetito praradimas, nelankstūs sąnariai ir apatija, taip pat gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas. Sudėtingesniais atvejais gali pasireikšti traukuliai, gali vystytis anemija.

ERLICHIOZĖ
Kartu su babezioze pastebima ir Ehrlichia canis infekcija, kurią taip pat perneša erkės. Šią ligą, kaip ir aukščiau minėtą anaplazmozę, sukelia riketsijos (Erlichia ewingii). Kaip ir anaplazmozės sukėlėjas, erlichijos „atakuoja“ leukocitus, taip sąlygodamos ūmų sveikatos pablogėjimą, bei leukocitopeniją. Parazitas su leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis. Tai viena iš dažniausių ir pavojingiausių kraujasiurbių erkių sukeliamų ligų. Simptomai gali pasireikšti tik po kelių mėnesių po užsikrėtimo.Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas,išskyros iš akių bei nosies, kraujavimas iš nosies ir patinusios galūnės.

ERKIŲ PERNEŠAMAS ENCEFALITAS
Tai viena pavojingiausių ligų žmonėms, gali pasireikšti ir šunims, nors ir labai retai. Kad šuo užsikrėtęs gali parodyti kraujo tyrimai, tačiau dažniausiai klinikiniai encefalito požymiai šunims nepasireiškia.

Pirma pagalba, jeigu radote įsisiurbusią į šuns odą erkę

Kuo greičiau reikia įsisiurbusią erkę pašalinti. Jokiu būdu netepti riebalais, žibalu (dusdama erkė tik greičiau suleis į organizmą ligų sukėlėjus).

Geriausiai naudoti specialų pincetą, skirtą traukti erkėms. Tada reikia suimti erkę, kuo arčiau odos ir lėtai traukti sukant prieš laikrodžio rodyklę. Jeigu traukiate rankomis, užsidėti gumines pirštines. Ištrauktą vietą patepti antibakteriniu tepalu. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės – liko galvutė, nedraskyti. Patepti antibakteriniu tepalu. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.

PREVENCIJA – APSAUGA NUO ERKIŲ
Apsauga nuo erkių yra pati geriausia prevencija nuo ligos. Rekomenduojama kasdien tikrinti šuns kailį ir radus erkių, kuo greičiau jas pašalinti (erkės turi būti įsisiurbusios ne mažiau kaip 24-48val., kad perduotų infekciją), specialiu pincetu (1 pav.) stenkitės sumti ties galvute ir sukdami prieš laikrodžio rodyklę iš lėto traukite. Jeigu to padaryti nepavyksta, arba nedrįstate, kreipkitės kuo skubiau pas veterinarijos gydytoją.

Yra įvairių produktų, kurie gali apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo, pavyzdžiui kas mėnesį lašinti ant sprando lašus arba naudoti antkaklius nuo erkių, taip pat yra rinkoje daug įvairių trumpalaikio poveikio purškalų ir kt. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo, kas labiausiai tiktų jūsų augintiniui. Yra sukurtos vakcinos nuo babeziozės, bet jos veiksmingos tik nuo tam tikrų babeziozės štamų ir veiksmingumas ne 100%. Naminių augintinių sveikata yra jų šeimininkų rankose.

REKOMENDUOJAMOS PRIEMONĖS – APSAUGA NUO ERKIŲANTKAKLIS „PREVENTEF“ – (APSAUGA NUO ERKIŲ IR BLUSŲ)Šunims profilaktiškai nuo blusų ir kraujasiurbių erkių, odos ir kailio kokybei gerinti. Šunims apsaugoti nuo blusų ir kraujasiurbių erkių. 1 g antkaklio yra: diazinono – 150,0 mg; pagalbinių medžiagų – iki 1 ml. Antkaklis išlieka veiksmingas iki 5 mėn.

ANTKAKLIS „KILTIX“ – (APSAUGA NUO ERKIŲ IR BLUSŲ)10 g antkaklio yra: propoksuro – 1 g, flumetrino – 0,225 g. Šunims, užsikrėtusiems kraujasiurbėmis erkėmis (Ixodes ricinus, Rhipicephalus sanguineus) ir blusomis (Ctenocephalides canis/felis), gydyti ir apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo. Nuolatos segimas antkaklis apsaugo nuo erkių ir blusų apie 7 mėnesius (mažus šunis – apie 6 mėn). Produktas yra registruotas kaip veterinarinis vaistas. Prieš įsigyjant būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

Mažam šuniui ant kaklo reikia užsegti vieną 12,5 g svorio ir 38 cm ilgio antkaklį, vidutinio dydžio šuniui – vieną 30,2 g svorio ir 53 cm ilgio antkaklį, dideliam šuniui – vieną 45,0 g svorio ir 70 cm ilgio antkaklį. Nuolatos segimas antkaklis apsaugo nuo erkių ir blusų mažus šunis apie 6 mėnesius, vidutinio dydžio ir didelius – apie 7 mėnesius.

ANTKAKLIS „FORESTO“ – (APSAUGA NUO ERKIŲ KATĖMS IR ŠUNIMS)Katėms ir šunims,užsikrėtusiems blusomis gydyti ir apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo 7-8 mėn., taip pat gali būti naudojamas kaip blusų sukelto alerginio dermatito gydymo strategijos dalis bei 8 mėnesius veikia akaricidiškai (nužudo) (Ixodes ricinus, kačių Rhipicephalus turanicus, šunų Rhipicephalus sangvineus ir Dermacentor reticulatus) ir atbaidančiai (neleidžia maitintis) (Ixodesricinus ir šunų Rhipicephalus sangvineus). Be to,naudotinas užsikrėtusiems plaukagraužiais (Trichodectes canis) šunims gydyti.

LAŠIUKAI „CONTROLINE“ – (APSAUGA NUO ERKIŲ TINKA IR LABAI DIDELIEMS ŠUNIMS)Controline 402 mg užlašinamasis tirpalas labai dideliems šunims. Veikliosios medžiagos: fipronilo 402mg; pagalbinių medžiagų: butilhidroksianizolo (E320) 0,804mg; butilhidroksitolueno (E321) 0,402mg. Produktas yra registruotas kaip veterinarinis vaistas. Prieš įsigyjant būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

LAŠIUKAI „DUOWIN CONTACT“ – (APSAUGA NUO ERKIŲ)1 kg šuns svorio – 0,5 ml preparato t.y. 200 mg permetrino ir 1,6 mg piriproksifeno. iki 7,5 kg svorio šuniui – viena 2 ml tūbelė 7,5–15 kg svorio šuniui viena 4 ml tūbelė, 15–30 kg svorio šuniui viena 8 ml tūbelė, per 30 kg svorio šuniui dvi 8 ml tūbelės Lašinti tiesiai ant odos išilgai nugaros linijos, pradedant nuo uodegos ir baigiant ties kaklu. Lašinant tūbelę būtina laikyti priglaudus prie odos.Jei tūbelėje lieka vaisto, jį reikia išspausti ties uodegos pagrindu ir tarp menčių. 1 ml tirpalo: Permetrino 400 mg, Piriproksifeno 3 mg Dėžutėje: 4 pipetės.

LAŠIUKAI „ADVANTIX“ – (APSAUGA NUO ERKIŲ IR UŽSIKRĖTUSIŲ BLUSOMIS, GYVŪNŲ GYDYMUI)Šunims, užsikrėtusiems blusomis, gydyti ir profilaktiškai. Vaistas veikia atbaidančiai ir akaricidiškai, todėl apsaugo nuo užsikrėtimo kraujasiurbėmis erkėmis Dermacentor reticulatus 3 sav., Rhipicephalus sanguineus ir Ixodes ricinus – 4 sav.

PUŠKALAS „BIO KILL“ – (APSAUGA NUO ERKIŲ IR BLUSŲ VISIEMS NAMINIAMS GYVŪNAMS, GALIMA DEZINFEKUOTI GUOLIUS)Šunų, jūrų kiaulyčių, žiurkėnų, triušių, egzotinių paukščių, arklių, avių ir naminių paukščių ektoparazitams (blusoms, utėlėms, erkėms) bei vabzdžiams (skruzdėlėms, musėms, vorams) naikinti. Galima naudoti guoliams ir lizdams dezinfekuoti.

Konsultacijai dėl antiparazitinių priemonių, prašome skambinti nurodytu kontaktiniu telefonu.