Kodėl mano augintiniui iš burnos sklinda blogas kvapas?
Ar yra tekę pajusti nemalonų augintinio burnos kvapą? Halitozės, arba kitaip, nemalonaus kvapo iš nasrų, priežastys gali būti įvairios ir verčiančios labai rimtai susirūpinti savo augintinio sveikata.
Neretai šeimininkai į augintinio blogą burnos kvapą nelinkę reaguoti rimtai, galvodami, kad tai normalus reiškinys. Dažniausiai blogą kvapą sukelia burnoje besidauginančios bakterijos dėl apydančio problemų, tačiau ilgą laiką nepranykstantis blogas nasrų kvapas gali būti ir rimtesnių, pavyzdžiui, diabeto, inkstų ligų ar kitokių burnos ertmės problemų ženklas.
Apydančio ligos
Dažna blogo kvapo kilmė yra dėl pasireiškusių apydančio ligų kaip gingivitas (dantenų uždegimas) ar periodontitas (dantenų uždegimas, kuris apima ir atraminius danties audinius, žandikaulį). Šios patologijos būdingos tiek šunims, tiek katėms. Dantų apnašos yra dažniausia periodontito priežastis. Kai apnašos mineralizuojasi, virsta dantų akmenimis, periodontitas smarkiai progresuoja. Apydančio pakitimai gali pasireikšti skirtingomis stadijomis. Sunkių patologijų atvejais yra sukeliama stipri dantenų nekrozė, žandikaulio osteomielitas, oronazalinės fistulės. Bakterijos iš burnos ertmės gali cirkuliuoti per kraujotaką ir sukelti organizmo sistemų sutrikimus. Apydančio ligos gali sietis su širdies, inkstų ir kepenų ligomis.
Pasireiškus dantų apnašoms yra taikoma profesonali burnos higiena ultragarsiniu skaleriu, dantų poliravimas. Taip pat prevencijai rekomenduojama užtikrinti, jog augintinis reguliariai gautų įvairių kramtalų, kuriuos kramtant dalis apnašų pasišalintų. Profilaktiškai reikėtų atlikti dantų valymo procedūras, naudoti specialius lašelius į vandenį (pvz.: Stangest DentiCan), vietiškai purškiamus ar tepamus antibakterinius preparatus (pvz.: Stomodine, Dentisept pastos, Maxiguard Oral gelis), taip augintinis bus apsaugotas nuo ankstyvo dantų akmenų formavimosi.
Šeimininkai vis dažniau yra linkę rūpintis augintinių burnos higiena ir profilaktika, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai kreipiamasi į kliniką tuomet, kai apydančio ligos jau būna progresavusios. Pavyzdžiui, į kliniką buvo atvežtas rusų toiterjeras dėl tynio snukio srityje. Šeimininkams buvo sunku patikėti, jog tynis susiformavo nuo prieškrūminio danties šaknies pūlingo uždegimo, o ne dėl alerginės reakcijos. Kitais atvejais dėl susidariusios pūlių sankaupos formuojasi fistulės, kurios gali atsiverti išorinėje snukio srityje ties pažeistu dantimi arba snukio ertmėje ties pažeisto danties dantenomis.
Taip pat praktikoje pastebima, kad šunų šeimininkai dažniau atkreipia dėmesį į apydančio problemas lyginant su kačių šeimininkais. Neseniai į kliniką kreipėsi 10-metės katės šeimininkas, dėl pakitusios katės elgsenos, suprastėjusio apetito bei padidėjusio seilėtekio. Apžiūros metu buvo jaučiamas labai nemalonus kvapas iš nasrų ir stebimas stiprus periodontitas. Mineralizuotos apnašos dengė dantis, ne vienas jų stipriai klibėjo. Katės moka maskuoti skausmą, todėl šeimininkai ilgai nepastebi kaip palaipsniui išsivysto periodonto ligos, pakitimai tampa negrįžtami ir tenka traukti pažeistus dantis. Todėl tiek šunų, tiek kačių šeimininkams rekomenduojama bent kartą per metus augintinio dantis patikrinti pas specialistus.
Svetimkūnis burnos ertmėje
Šunys yra nuolatos linkę ką nors graužti ir kramtyti. Graužiamo kramtalo likučiai gali lengvai įstrigti gyvūno tarpudančiuose ar burnos ertmėje. Kadangi šuniui sunku parodyti, kad kažkas jam yra įstrigę, po tam tikro laiko įstrigusio svetimkūnio vietoje labai sparčiai pradėjus daugintis bakterijoms iš nasrų ima sklisti nemalonus kvapas. Tokiu atveju reikėtų apžiūrėti augintinio burną ir jei yra galimybė – svetimkūnį ištraukti. Jei matoma, kad svetimkūnis yra įstrigęs giliau, vengiant sužaloti burnos ertmę geriau gyvūną nuvežti apžiūrai pas veterinarijos gydytoją.
Inkstų ligos
Inkstų ligos ir jų nepakankamumas taip pat gali lemti blogą kvapą iš nasrų. Sutrikus inkstų funkcijai galima pajausti iš gyvūno burnos ertmės sklindantį acetono kvapą. Taip atsitinka todėl, kad medžiagų apykaitos produktų atliekos ir skysčiai organizme nėra inkstų tinkamai filtruojami ir cirkuliuoja gyvūno kraujotakoje. Be blogo kvapo, taip pat galima pastebėti padidėjusį augintinio skysčių poreikį, padažnėjusį ar sumažėjusį šlapinimąsi, gyvūno vangumą, nesidomėjimą maistu, svorio kritimą, silpnumą. Pastebėjus šiuos simptomus – būtinas vizitas pas veterinarijos gydytoją.
Diabetas
Cukrinis diabetas yra vienas iš dažniausių medžiagų apykaitos sutrikimų, pasireiškiančių vidutinio ar vyresnio amžiaus augintiniams. Ypač diabetinė ketoacidozė gali sukelti neįprastą salstelėjusį, vaisinį nasrų kvapą. Be to, negydomas diabetas slopina imuninę sistemą, taip suteikia galimybę burnos ertmėje daugintis bakterijoms ir sukelti apydančio ligas.
Jei, be neįprasto kvapo, pastebima, jog gyvūnui pasireiškė polidipsija bei poliurija (padidėjęs skysčių poreikis ir per didelis šlapimo išskyrimas), vėmimas, kataraktos formavimasis ar kiti regos sutrikimai, lėtinės odos infekcijos – tikėtina, kad jūsų augintinis serga cukriniu diabetu. Kuo anksčiau diabetas yra diagnozuojamas ir pradedamas gydyti, tuo didesnė tikimybė, jog augintinis gyvens pilnavertį gyvenimą.
Kvėpavimo sistemos ligos
Gyvūnams halitozę gali sukelti įvairios nosies, sinusų, trachėjos ar plaučių ligos. Pavyzdžiui, šunims, turintiems plaučių vėžį, sergantiems sinusų ar kvėpavimo takų infekcijomis, kaip pneumonija, turintiems navikų nosies ertmėje, gali pasireikšti nemalonus nasrų kvapas. Be blogo kvapo, taip pat galima pastebėti čiaudėjimą, išskyras iš nosies, pakitusį kvėpavimą, kosėjimą, akių ašarojimą ar pūlingą traiškanojimą, vangumą, nesidomėjimą maistu, svorio kritimą, silpnumą. Pastebėjus šiuos simptomus – būtinas vizitas pas veterinarijos gydytoją.
Burnos navikai
Kaip jau išsiaiškinta anksčiau, blogo kvapo kilmė yra ne tik dėl dantų ir dantenų problemų. Burnos navikai – tai dar viena potenciali priežastis, dėl ko gyvūnui iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas. Tokie navikai burnos ertmėje auga labai sparčiai, tačiau maitinančios naviką kraujagyslės nespėja taip greitai susidaryti, darinio audiniai yra nepakankamai aprūpinami krauju ir tai lemia nekrozinių židinių susidarymą. Nekrozės dalyse bakterijos dauginasi labai greitai ir taip sukelia nemalonų burnos kvapą.
Burnos navikai gali būti skirtingų formų ir dydžių, todėl pastebėjus neaiškių darinių ar kitų burnos ertmės pakitimų – būtina veterinarijos gydytojo konsultacija.