ŠUNŲ SKIEPAI

SKIEPAI , KAIP JIE VEIKIA IR KAM REIKALINGI?
Skiepas tai biologinės kilmės preparatas padedantis sužadinti imuninę sistemą prieš tam tikrą ligą. Pagrindinės jos sudedamosios dalys tai antigenai imituojantys tikrą ligos sukėlėją, dažniausiai tai nusilpninti virusai, bakterijų nuolaužos ar patogeninių ląstelių paviršiniai baltymai. Antigenai priverčia imuninę sistemą kurti atsaką prieš norimą ligą, kad veliau patekus tikram ligos sukėlėjui be vargo su juo susidorotų.

KOKIUS SKIEPUS TURĖTŲ GAUTI ŠUNIUKAS?
Šuniukai skiepijami siekiant išvengti lengvai plintančių gyvybei pavojingų ligų. Dažniausiai skiepijama kompleksinėmis vakcinomis, kai suleidus nedidelį vakcinos kiekį formuojasi imunitetas nuo kelių itin pavojingų ligų. Pagrindinės ligos nuo kurių vakcinuojama yra šunų maras, virusinis hepatitas, parvovirusinis enteritas, paragripas, taip pet leptospirozė ir pasiutligė. Papildomai šunis galima vakcinuoti nuo šunidžių kosulio.

Paskiepijus pirmą kartą šuniukui išrašomas vakcinacijos pažymėjimas, kuriame nurodomos vakcinacijos datos ir klijuojamos naudotų vakcinų etiketes. Jose galima iššifruoti nuo ko buvo skiepytas jūsų augintinis pvz.: Nobivac DHPPi + Nobivac Lepto + Nobivac Rabies.

Nobivac – skiepų gamintojo pavadinimas.

D – Distemper virus – šunų maro virusas – lengvai plintanti, mirtina šunų liga, neturinti specifinio gydymo. Pasireiškia stiprus karščiavimas, išskyros iš nosies dažnai kruvinos, apsunkintas kvėpavimas, vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, išsekimuas, hiperkeratoze padų ir nosies srityje.

H – hepatitis – kepenų uždegimas – sukelia 2 giminingi virusai, plinta kontakto būdu. Pasireiškia karščiavimas, apatija, kosulys, apetito stoka, gelta, vėmimas, apatija, pilvo skausmingumas.

Pi – parainfluenza – paragripas – tai viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Pasireiškia kosulio priepuoliais, kartais čiauduliu.

P – canine parvovirus- šunų parvovirusinis enteritas. Pasireiškia apatija, vandeningu dvokiančiu viduriavimu ir vėmimu, kartais su karuju, karščiavimu.

Lepto – leptospirosis – leptospirozė. Pasireiškia labai įvairiais simptomais pradedant apatija ir lengvu karščiavimu, raumenų skausmu, baigiant meningitu ir kraujavimu iš plaučių.

R – Rabies – pasiutligė. Pasireišia karščiavimu, seilėjimusi, agresijos priepuoliais, kordinacijos sutrikimu, samonės praradimu.

KADA TURĖTŲ BŪTI SKIEPIJAMAS ŠUNIUKAS?
Visi gyūnai nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo ir amžiaus turėtų buti vakcinuojami.

Jaunam šuniukui galima taikyti keletą vakcinacijos schemų, priklausomai nuo rizikos užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir nuo jo amžiaus. Jei įsigijote augintinį, kurio amžius 2 ir daugiau mėn. įprastai taikoma 2 vakcinavimų schema. Tokiu atveju šuniukas skiepijamas 9 savaičių amžiaus kompleksine vakcina ir 12 sav. amžiaus revakcinuojamas kompleksine vakcina ir papildomai vakcinuojant nuo pasiutligės.

Jeigu šuniukas tėra 6 savaičių amžiaus, jį rekomenduojama skiepyti 3 kartus siekiant išvengti tokių pavojingų ligų kaip parvovirusinis enteritas ir šunų maras. Tokiu atveju šuniukas skiepijamas 6, 9 ir 12 savaičių amžiaus. Vėliau, kas met turėtų būti atliekama revakcinacija, kuri būtina norint išlaikyti susiformavusį imunitetą.

Nuo pasiutligės galima revakcinuoti ir kas 3m., jeigu šuniukas vakcinuotas Nobivac Rabies vakcina, tačiau kitų virusinių ligų skiepus būtina kartoti kasmet.

VAKCINACIJOS BŪDAI
Vakcina įprastai leidžama po oda, kai kurias vakcinas galima leisti į raumenis. Viršutinių kvėpavimo takų ligų vakcinos gali buti naudojamas aerozolio pavidalu, purškiant per nosį.

KAM SKIEPYTI TAIP DAŽNAI?
Pagrindinė priežastis dažno jaunų gyvūnų skiepijimo- būtinybė užtikrinti stipraus imuniteto susiformavimą organizme. Kol jaunikliai žindo motiną, pagridinis antikūnių* šaltinis yra motinos pienas. Su laiku mažėjant pieno kiekiui silpsta šuniuko imuninė sistema. Čia į pagalbą ateina skiepai. Kadangi pirmuosius porą gyvenimo mėnesių šuniuko imuninė sistema yra silpna ir ir po skiepo susiformavę antikuniai konkuruoja su motininiais, gaunamais iš motinos pieno, būtina šuniuką revakcinuoti kelis kartus.

*Antikūnis – baltymas, organizme neutralizuojantis svetimus pvz bakterijų ir virusų baltymus, imuninės sistemos dalis.

AR SKIEPAI ŠUNIMS GALI SUKELTI KOKIŲ NORS BLOGŲ PADARINIŲ?
Skiepas, kaip ir bet kuris kitas vaistas, gali sukelti nepageidaujamų alerginių reakcijų. Kadangi tai biologiškai aktyvi medžiaga alerginių reakcijų titkimybė gana didelė. Jų būna įvairių nuo lėtų iki greitų ir keliančių pavojų augintinio gyvybei. Lėtos alerginės reakcijos didelio pavojaus nesukelia, šuo gali jaustis mieguistas, sumažėti apetitas, truputį pakilti kūno temperatūra, atsirasti nedidelis tynis ir skausmingumas injekcijos vietoje. Tokie negalavimai dažnai praeina savaime per keletą dienų. Retai pasitaiko ūmesnės reakcijos pasireiškiančios vėmimu, viduriavimu. Pavojingiausios yra greitos alerginės reakcijos, jos vystosi greitai per kelias valandas nuo vakcinacijos atlikimo. Šuo gali pradėti sunkiai kvėpuoti, sutinsta snukis, kartais letenos, tokiu atveju gyvūnas gali uždusti. Pastebėjus tokią reakciją reikia kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytją. Retais atvejais po vakcinacijos gali pasireikšti anafilaksinis šokas, kuris pasireiškia per keliolika minučių. Todėl vakcinaciją turi atlikti tik veterinarijos gydytojas, taip pat esant reikalui ir paskirti gydymą pasireiškus alerginėms reakcijoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.